- giliauti
- giliáuti vksm. Su kė́kštais kartù giliáuja ir riešuti̇̀nės.
.
.
giliauti — giliauti, iauja, iãvo intr. rinkti giles: Sūnus giliauti eina į mišką, t. y. rinkti gilių J. Kiaulė po ąžuolu giliãvo Skr. Tada mes giliãvom ir užėjom šerną Upt … Dictionary of the Lithuanian Language